juodumynas

juodumýnas sm. (1) DŽ, juodumỹnas (2) KI266, LsB410 1. ppr. pl. juodumas, nešvarumas, juodas daiktas; juodulys: Druskos juodumỹnai KI309. Angliniai juodumỹnai KI698. Skalbinius (dangovę, marškinius) išskalbę siūturiuoja (palengva per vandenį patrauko), kad nusiplautų išskalbtieji marškinių juodumynai J.Jabl. 2. juodymas: Aš galiu užsimerkęs juodumyną nuo piršto nago nukirsti prš.